Verstehen

supratimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Sudėtingas mąstymo procesas, teisingai atspindintis esmę, prasmę ir santykius empirinių ir teorinių dalykų, apie kuriuos turima informacijos. Esminę reikšmę supratimui turi ankstesnė patirtis, kalba. Mąstant atliekami įvairūs veiksmai, lemiantys supratimą: 1) atskiro dalinio atvejo priskyrimas prie bendresnės sąvokos; 2) loginio pagrindo ieškojimas naujam dalykui suprasti; 3) priežasties ir pasekmės ryšių ieškojimas; 4) kilmės ir vystymosi aiškinimasis; 5) objektų panašumų nustatymas; 6) objekto struktūros principo radimas; 7) ekstrapoliacija – dalinio sprendimo perkėlimas į visuotinį, ir priešingai – vienos situacijos į kitą; 8) kitokia mąstomojo objekto interpretacija ir t. t. Mokymo procese mokomieji dalykai pirmiausia teikiami suvokimui, atspindinčiam jų visumos vaizdą sąmonėje veikiant pojūčiams. Suvokimo objektai tampa suprantami, jeigu mąstymas atrenka reikalingą patirtį (vaizdinius, sąvokas, žodžius) ir susieja ją su naujai teikiamu dalyku. Suvokimo procese dalyvauja mąstymas, bet mąstymas vyksta ir be tiesioginio suvokimo: vaizdiniais, sąvokomis, žodžiais. Todėl naujos sąvokos, nauji žodžiai turi būti suprantami. Supratimas paprastai, aiškiai išreiškiamas savais žodžiais. Plėtojant supratimą, reikia įsamoninimo ir įprasminimo. atitikmenys: angl. understanding vok. Verstehen rus. понимание